2015 m. gruodžio 9 d., trečiadienis

Nuotolinis reanimacijos skyrius arba Tele ICU

Tele ICU (angl. tele intensive care unit - nuotolinis reanimacijos skyrius) - negirdėtas, nematytas, neragautas, neuostytas ir nejaustas reiškinys Lietuvoje, puikiai funkcionuojantis JAV. Apie šią naujovę ir norėčiau labai trumpai pasidalinti informacija bei savo mintimis.

Neseniai VUL SK lankėsi lietuvis gydytojas R. Matulionis. Jis Lietuvą paliko prieš maždaug 20 metų, dabar atvyko  pasidalinti naujienomis iš Užatlantės. Jis yra gydytojas anesteziologas-reanimatologas, dirba ligoninėje prie Bostono. Ten sėkmingai funkcionuoja tele ICU.

Kodėl prireikė tokio dalyko kaip tele ICU? Svečias papasakojo, kad JAV kelių pastarųjų dešimtmečių ligoninių tendencijos buvo tokios, kad beveik visi ligoninės pacientai būdavo gydomi labai intensyviai, t. y. arba reanimacijoje arba skyriai tiesiog tapdavo išimtinai vien reanimacinėmis palatomis. Keista situacija gaudavosi, nes 80 proc. ligonių ligoninėje neva labai sunkūs ir gydomi pagal intensyvios terapijos profilį. Žinoma apmokėjimas už šias paslaugas yra labai geras. Gydytojų tokiems pacientams reikėdavo daugiau, kol pasidarė taip kad skyriuje 20-25 ligoniai ir tame skyriuje dirba 13-15 gydytojų. Tai ligoninei atneša didelius nuostolius. Nes gydytojas JAV yra labai brangi darbo jėga (ne kaip Lietuvoje). Ne į temą, bet svečias paminėjo, kad JAV rezidentas gauna vidutiniškai apie 50 000 JAV dol. per metus neatskaičius mokesčių, o pvz., gyd. širdies chirurgas > 1 000 000 JAV dol. per metus su mokesčiais. Nesistebėkite skaičiais, nes mokesčiai sudegina apie pusę šių sumų. Bet ne apie pinigus mano įrašas. Amerikiečiai, kaip Europos vokiečiai, viską mėgsta skaičiuoti ir optimizuoti, ir štai ką pradėjo: sujungia keletą ligoninių, kaip pavyzdį duosiu Vilniaus klinikinę ligoninę, jos Antakalnio filialą, M. Marcinkevičiaus ligoninę, dar sakykim Širvintų ir Trakų ligonines - jų reanimacijos skyrius sujungiame ir gauname dviejų lygių reanimacijas - intensyvesnes/sunkesnes, ir lengvesnes. Tas pats padaryta Masačiusetso valstijoje - sujungtos 8-9 ligoninės į vieną bloką. Ir sakykime atvyksta sunkesnis ligonis - nesvarbu ar į centrinę ligoninę ar jos filialą, gydytojas sprendžia ar pacientą reikia pasilikti ne tokioje intensyvioje reanimacijoje ir jaustis saugiai bei ramiai, ar visgi pervežti (ar pasilikti centrinėje jei atvyko tiesiai į ją) į aukštesnio lygio reanimaciją. Šitokios derybos vyksta ypatingai dienos metu, naktį visi vežami į centriuką, ir tą skirstymą atlieka skubiosios medicinos gydytojas.

Kaip dirba gydytojas tele ICU vienete?
Gydytojas dirba normalią darbo dieną reanimacijoje, žiūri, prižiūri, rūpinasi ir gydo ligonius kaip įprastame skyriuje nuo 7 val. iki 16 val. 5 dienas per savaitę. Taip būna įprastą savaitę. O budėjimo savaitę, jis taip pat dirba skyriuje 7-16 val., o visą likusį laiką - t. y. po pietų ir savaitgaliais - jis budi namuose, kur įrengta "stotelė" t.y. 3 kompiuteriai su 6 monitoriais, per kuriuos galima stebėti viską, kas vyksta su pacientu. Jei vyksta nenumatyti dalykai, ar rezidentai nesusitvarko su darbu, gydytojas gauna pranešimą, kad reikia suvaldyti situaciją ir per 5 min. prieiti prie "stotelės", jei įvyksta koks nors neatidėliotinai svarbus įvykis reanimacijoje, gydytojas privalo per tam tikrą laiką prisistatyti į ligoninę.
O kas šiaip vyksta ligoninėje?
Normalus darbas. Slaugytojos, slaugytojų padėjėjos, farmacistai, 2 gydytojai rezidentai sukinėjasi aplink, dirba savo darbus ir rūpinasi pacientais. Neskambina 3 val. nakties gydytojui pasakyti, kad pacientas ką tik pasišlapino ar kaip pakoreguoti vaisto dozę po dializės, kuri baigėsi 2 val. nakties (vaisto dozes skaičiuoja farmacistas). Ryte gydytojas ateina į darbą ir sužino kas vyksta naktį. Kadangi jis ramiai miegojo ir spėjo pailsėti, sekančią dieną į darbą atvyksta žvalus, dirba nuo 7 iki 16  val., ir atlieka viską, kad ir sekančią naktį viskas praeitų ramiai, be incidentų.
Iš bendrų tendencijų Lietuvoje galiu pasakyti, kad atsiliekame kokius 20-30 metų, nes dabar pas mus ant bangos ta mada, kai dauguma artimųjų įsivaizduoja, kad jų apysveikis agurkėlis artimasis turėtų gulėti tik reanimacijoje, nes tik ten vyksta darbas ir gydymas, normaliai rūpinamasi pacientais. Visur kitur dirba tik žudikai, kyšininkai, nemokšos ir t. t. Kas šiek tiek stebina, kad panašiai elgiasi ir gydytojai skyriuose - tik truputį sunkesnis ligonis - jį tuoj pat nori iškelti į reanimaciją, nes suprask, skyriuje turi būti tyla ramybė ir tik ambulatoriniai pacientai gulėti. Reikia suprasti ir gydytojus, jie tikriausiai  patiria spaudimą iš giminių ir nenori to papildomo streso ir atsakomybės, nes reanimacijos gydytojai puikiai susitvarko su tokiais pacientais. Taip ilgainiui ligoninių valdžia didina intensyvios terapijos vietų skaičių, reanimacijos skyriai atsiranda arba tiesiog toliau bujoja net ir mažose ligoninėse, ir t. t.

Būtų nuostabu jei Lietuva peršoktų tuos 20-30 metų ir nenaudotų kitose šalyse nuvalkiotų pinigų plovimo būdų ir žengtų optimizuoto lėšų skirstymo link. Tada ne taip baisiai atrodytų gydytojų trūkumas, ar darbo užmokesčio trūkumas (darbo visada bus gana).