2015 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

ABCDE 1

Nesugalvojau antraštės, tai pavadinau tuo, kas svarbiausia kritinėse būklėse - ABCDE principas, o mokantis bet kokios specialybės (man svarbiausia - SM) svarbiausias dalykas yra mokymai.

Tai taip ir gavosi, kad lyg perkūnas iš giedro dangaus į Vilnių atvyko du amerikiečiai – Danal ir Stacy – abu skubiosios medicinos atstovai iš JAV. Tai buvo puiki proga SM rezidentams pasisemti patirties iš žmonių, kurie sukasi visame tame SM reikale. Jie atvyko iš tos šalies, kur atsirado SM, ir kur ji veikia jau 40 metų!
Trumpai apie svečius: Stacy yra jauna SM gydytoja, dirbanti Šiaurės Karolinos ligoninėje, taip pat yra dirbusi Teksase. Danal yra paramedikas, viešųjų ryšių vyresnysis seržantas. Labai domisi karine medicina, ir ypač prehospitaline pacientų priežiūra, todėl dirba GMP, yra buvęs keliose karinėse misijose, Afganistane ir kitur.
Mes išreiškėme norą, Stacy ir Danal noriai sutiko ir sutarėme, kad jie mums papasakos apie hipotermiją, triažą, ūminius koronarinius sindromus, pacientus su koma, chirurgines procedūras skubios pagalbos skyriuje - temas, kuriomis norime pasistiprinti. Jie trumpai ir lengvai dėstė teoriją ir praktiką, vyraujančią jų sistemoje, papasakojo ypatumus. Svarbiausia dalis buvo praktiniai mokymai – t. y. standartinis paketas: pradinis ir specializuotas gaivinimas esant skilvelių tachikardijai/virpėjimui su pulsu ar be jo, asistolijos, bradikardijos, EMD (amer. tai vadinama pulseless electrical activity – tas pats tik kitoj rankoj) atvejais. Čia aš nieko naujo neišgirdau, bet kartojimas ir praktika yra mūsų jėga ir variklis. Mes, antramečiai, ir trečiamečiai pasikartojome, o pirmamečiai turėjo puikią progą pasitikrinti savo studijų žinias ir išmokti tai daryti. Aš jau nuo vasaros vidurio sukau galvą, kas mūsų naujokams praves šiuo mokymus, kol kas mes vyresnieji dar nesame tiek pasiruošę mokyti kitus, o mūsų mokytojai vienas po kito pabėgo, pasirinko lengvesnį kelią. O savų skubiosios medicinos gydytojų juk dar neturime. Jais būsime mes. Tam turim būti puikiai pasiruošę.
Aš išdrįsiu pasakyti ir už kitus, kad sužinojome ir kai ką atrodo visiškai naujo, arba tiesiog ne taip vadinto, ar ne taip akcentuoto dalyko – ROSCy, paprastai sakant – tai paciento priežiūra po gaivinimo. Kai taktika skiriasi pacientui po gaivinimo esant sąmoningam arba ne.
Kita praktinė dalis buvo FAST (Focused Assessment With Sonography for Trauma) examination. Po trumpos teorinės įžangos, visi turėjo galimybę išbandyti save ultragarsu atliekant šį ištyrimą. Šeši iš mūsų jau turėjo galimybę pavasarį EuSEM refresher course 4 Rijekoje tai išbandyti ir tam tikra prasme dabar įvaldyti FAST po šių mokymų.

Kas mane labiausiai žavėjo tas tris savaites, kol vyko mokymai ir paskaitos?

Tai užtikrintumas, taktikos turėjimas visais atvejais. Tai yra tai ko man būtent šiuo metu trūksta, ir ko labiausiai noriu išmokti. Galima labai pafilosofavus pasmerkti šį dalyką, nes neva griežta taktika yra tiesiog sprendimų darymas neatsižvelgiant į nieką. Na, bet o ką daryti, kai turi atvejį prie savęs ir reikia kažką daryti. Skubiai. Kokios taktikos imtis? Grubesnės ar švelnesnės. Mūsų svečiai imtųsi grubesnės ir iškarto aktyvesnės taktikos. Nuo dabar aš irgi.
Į klausimus, kuriuos uždaviau mokymų metu ar prieš juos, jie puikiai atsakinėjo. Mane toks pasiruošimas sužavėjo. Tikrai norėčiau būti gydytojas kaip Stacy, arba jei dirbčiau paramediku, GMP, norėčiau dirbti kaip Danal. Tai yra – neturėti jokios panikos turint sunkų ligonį, turėti galvoje veiksmų planą, žinoti kas ir kaip veikia, žinoti kur kas padėta, ir kas bei kur gali padėti. Žinoti kas yra mano sugebėjimų ribose, o kas man jau nepriklauso, ir kokiu atveju kviestis konsultantus.
Taip pat mokymų metu pastebėjau, kad mes (na aš iš savo daržo vertinu) esame jau visai neblogai, ar net gerai paruošti terapinėms bėdoms spręsti, taip pat kardiologijoje. Su gaivinimu atrodo didelių problemų irgi nėra. Tai ir paglostė širdį, ir privertė pasistengti nenuleisti kartelės. Kol kas dar esame mažai paruošti chirurginėms ir trauminėms bėdoms spręsti. Nenuostabu, nes dar tik prasideda ciklai, kuriuos atliksime chirurginio ir traumatologinio profilio skyriuose. Kame dar bėda? Tame, kad mūsų šitie ciklai suplanuoti planinėse ligoninėse ir skyriuose, kur vyksta planinės operacijos. Visgi mano nuomone turėtume būti su chirurginių profilių gydytojais priėmime ir atlikti intervencijas ten su jais. Arba jei jau skyriuje esame – kad eitume į tas procedūras ir operacijas, kurios ateityje numatomos atlikti SPS.
O labiausiai sužavėjo traumuoto paciento ištyrimas. Stacy čia pademonstravo aukščiausią lygį, ne veltui, kaip ji pati sako, jai labai patinka trauminiai pacientai, nes su jais lengva. Trumpai apie ištyrimą: įvertinus ABCDE (nes jei pacientas nestabilus, pirmiau jį reikia stabilizuoti) greitai prabėgamos visos paciento organų sistemos, ir užrašantysis žmogus pažymi kas blogai, kas n. y. Einama nuo galvos iki kojų, iš kairės į dešinę. Kuo man patinka amerikiečių anglų kalba ir taktika? Nes pavyzdžiui, jiems neradus nieko blogo kairėje kojoje galima garsiai pasakyti ir parašyti: „left leg: negative“. Tiesiog nežinau kaip lietuvių kalbininkai leistų tai suformuluoti lietuvių kalboje. Net nesvarstysiu.

Danal ir Stacy kaip ir puikūs savo srities specialistai, taip labai žavūs ir smagūs žmonės! Po visų mokymų padarėme afterparty vienoje sostinės kavinių. Man labai smagu buvo klausytis jų kalbant lietuviškai ir apie vietas, kuriose jie buvo Lietuvoje, ir kaip Stacy taria lietuviškąjį „taip“, nors ji teigė, jog moka tik tris žodžius lietuviškai, mes žinom kad tai netiesa! Tuo tarpu Danal rodė puikų pavyzdį mūsų šalies gyventojams, gyvenantiems čia 50+ metų ir nemokantiems lietuviškai. Kaip priklauso, pamokėm keleto blogų žodžių lietuviškai, kad susimovus būtų galima susikeikt lietuviškai.
Kadangi jie prasitarė, kad skaniausias lietuviškas patiekalas yra kepta duona su sūriu, negalėjau jų nenusivesti į vietą, kuriai paaukojau dvi vasaras – kavinę, kurioje nėra keptos duonos su sūriu, bet yra Senamiesčio sūrio pirštelių su česnakiniu padažu! Po to jiems dar aprodžiau Vilniaus universiteto centrinių rūmų ansamblį, visai kaip per medicinos istorijos pratybas. Dar kitą dieną Stacy ir Danal su kolege ir draugais išbandė vieną iš vilnietiškų escape room.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą