2016 m. liepos 27 d., trečiadienis

Monotonija gydytojo darbe

Kartais gydytojo darbas įgauna tiek monotonijos, kad tampa labai panašus į prekybos centro kasininko. Tik viskas šiek tiek aukštesniame lygyje, nes veiklos objektas - žmogaus sveikata. 
Skenuoji prekes vieną po kitos, viskas gerai skenuojasi, produktų pakuotės lygios, brūkšniniai kodai pypsi lyg pašėlę, klientai keičiasi kaip tik įmanoma greitai. Bet būna ir netikėtų, nenumatytų ir nelauktų atvejų - skenuoji kopūsto brūkšninį kodą, o ekrane rodo, kad braškės, (nu arba tualetinis popierius). Ištrini prekę, skenuoji iš naujo. Nu vistiek rodo, kad braškės, nors rankoje tikrai laikai kopūstą. Tada įvedinėji kodą ranka. Tu jau n-tąjį kartą vedi tą kodą, beveik mintinai žinai tuos 15 skaitmenų ir tikrai žinai to kopūsto kodą, bet tą dieną kompiuterio ekranas rodo, kad čia braškės. Tenka patikėti.
Taip ir gydytojams tarp rutinos, kai pacientai ateina su diagnozių brūkšniniais kodais ant kaktos, būna netipinių dienų. 
Ateina pacientas, skundžiasi vėmimu - galvoji bus skrandžio ar tulžies pūslės uždegimas, gal apsinuodijo maistu, nu gaaaal vestibulinis sindromas, jei nelaimėlis pasakys, kad žiauriai sukasi galva. Atlieki tyrimus, pasirodo - širdies infarktas. 

Atskrieja naktinis paukštis - išsigandęs, drebantis jaunuolis, neturintis jokių rizikos veiksnių rimtoms ligoms, galvoji, kad eilinis naktinis panikuotojas, padarai tyrimus - pasirodo kraujo užkrėtimas. 

Atvežamas pacientas, kuriam daugiau nei savaitę gydytas plaučių uždegimas, o pacientas niekaip nesveiksta - toliau karščiuoja, kraujo tyrime - daug baltųjų kraujo kūnelių, kurie turėtų rodyti uždegimą - pacientas poros valandų bėgyje miršta tavo akyse nuo ūmiai pasireiškusio kraujo vėžio (žiauriai daug baltųjų kraujo kūnelių kraujyje).