Elektroninė sveikata

Daugybę metų naudojausi kompiuteriais, įvairiomis programomis ir programėlėmis, maniau, kad minimaliai išmanau programavimo principus, kūriau straipsnius/puslapius, turiu savo tinklaraštį, laisvai naudojuosi plačiojo interneto suteikiamomis galimybėmis planuoti savo dienotvarkę, kurti dokumentus, sisteminti ir archyvuoti informaciją, komunikuoti su kolegomis ir padėti jiems komunikuoti tarpusavyje, dalintis informacija ir t. t. Atitinkantis šiuos neginčijamus kriterijus jaučiausi bent iš dalies kompiuterastiškai raštingas. Ir štai vieną dieną ateina sveikatos sistemos elektronizavimo era. Kaip ir visi normalūs, dar jauni ar jau nelabai, raštingi asmenys beprotiškai apsidžiaugiau, kad pagaliau nebereiks kurti neįskaitomų įrašų ir išrašų ranka, nebereiks skaityti kitų gydytojų dantiraščio, užsakinėsiu ir matysiu tyrimų atsakymus kompiuteryje. Dar džiaugsmingiau nušvintu aš, nes nereikės pacientų pakartotinai švitinti, kad gautume naują rentgeno nuotrauką ir badyti jų venų iš naujo, kad gautume kraujo tyrimams. Čia tuo atveju, jei jie buvo padaryti, bet siunčiančios įstaigos tyčia/netyčia nepridėjo ir viskas liko jų izoliuotuose kompiuterių tinkluose. Pagaliau, galėsiu pacientui atiduoti išrašą ir parodyti vietą, kurioje bus galima įkaityti rekomendacijas pakartotinai, jei pamirštų ką pasakojau ir t. t.

Vaizdelis iš ateities. (įvairias asociacijas kelianti nuotrauka iš interneto)

Ir tada susidūriau su tikriausiai apgailėtiniausia elektronine sveikatos sistema, kokia galėjo būti sukurta. Ir dar už tokias milžiniškas lėšas. Va tada visas mano pasitikėjimas savimi buvo nubrauktas ir pasijutau totaliu kompiuterastiniu beraščiu.

Pabandžiau keletą budėjimų padirbėti su sistema. Bet nepraėjus nei 15 minučių nuo naudojimo pradžios, kaskart vienintelė smegenų išvada būdavo: "Kvaily, jei tu pildytum tuščią lapą kompiuteryje ir viską surašęs atspausdintum - viskas būtų daug paprasčiau ir greičiau".

Dėl šios išvados sukeltų jausmų, mintys kyla įvairios. Pirmiausia, kodėl sistema daroma tokia nepatogi pačiam svarbiausiam - klientui, naudotojui? O gal ji tokia labai patogi IT specialistams, gal ji patogi archyvavimo, informacijos atkuriamumo prasme ar dar kuo? Bet nu ne... O gal visa tai dėl to, kad nepigiai pirkta, bet nemokamai išdalinta?

Keletas šios sistemos perliukų arba kaip atrodo tavo darbas

Pirmiausia, tu turi mintinai žinoti, kurio lango ar langelio, kurioje pusėje yra mygtukas ar varnelė, kurią turi pažymėti ir į kurį laukelį ir kurioje jo vietoje atsidurs tam tikras tekstas ir kaip viskas galiausiai turėtų atsispausdinti išraše. Neduokdie sumaišysi eilės tvarką ar neuždėsi kokios varnelytės - ir viskas eis  šaibom po velnių. Išvada: Tu turi žinoti ką galvojo žmogus ar žmonės kurdami šią sistemą. Jiems ji gal jau ir atrodo suvokiama. Bet abejoju.

Antra, tu sistemoje pildai ir palieki vienokio formato apžiūros protokolą, o pacientui atiduodi gydymo išrašą, kuris ne tik turi kitokį atvaizdavimą, bet dar pametėja staigmenų: kartais kai kurios eilutės į išrašą "neįkrenta", pavyzdžiui, diagnozės eilutė. Tiesiog. Bet tą dar galima pastebėti greitai, nes diagnozė - tai pati svarbiausia išrašo dalis.  Daug blogiau būna, kai "neįšoka" atsitiktinės eilutės iš objektyvios apžiūros. Ir tu per skubėjimą, žinodamas, kad viską tikrai surašei, tikiesi, kad viskas įsidės, ramiai, be streso atspausdini, atiduodi išrašą ir tik vėliau pastebi, kad išraše trūksta svarbios informacijos. Iš pradžių būna tik liūdna, nes norėtum, kad visi kiti gydytojai (ypač ŠeGy) žinotų kokia paciento būklė ar tyrimai buvo tavo apžiūros metu ir galėtų palyginti kaip tai pakito. Bet buvę nebuvę to "gaila". Juk iš tikrųjų tai skandalas, o gal ir teisminis atvejis! Iki šiol pildėme protokolus su "kalke", originalas likdavo mums, o neįskaitoma kopija pacientui ir jo šeimos gydytojui. Abu galiausiai turėdavome vienodus dokumentus. Skirdavosi tik įskaitomumas. Dabar nors ir kruopščiai viską surašei, gali būti, kad pacientui atiduosi kitokį dokumentą, nei tas, kuris lieka pas tave. Kodėl? Gali būti sunku pasiteisinti teisme... Išvada: Tu turi žinoti ar nujausti kur ir kada kokia eilutė "neįkris", ir kokių dar staigmenų gali sulaukti.

Trečia, mano nuomone, vienas didžiausių netobulumų, kai tavo surašytą informaciją, užpildytus laukelius gali lengva ranka pakeisti perrašyti kitas prisijungęs gydytojas. Visiškai normalu yra kopijuoti jau esantį patvirtintą tekstą (nusiskundimus, anamnezę, tyrimus ir t. t.), jei viskas atitinka, nėra ką keisti ir tekstas tenkina kopijuotoją ar kopijuotojas minimaliai papildo/pakeičia tavo tekstą savo konsultacijoje, bet nenormalu, kad mano sukurtą dokumentą keičia kas tik nori ir kaip tik nori. 

Ketvirta. Negalima įdėti įprastinių šablonų, t. y. šabloninės informacijos, kurią panaudojęs greit užpildytum reikiamus laukelius tokia informacija, kuri kartojasi ir nėra tikslo, nei spaudyti klaviatūros klavišų renkant tekstą, nei pelės maigyti dedant visokias varneles. Tai įprasta praktika taupant gydytojų ir pacientų laiką, ir dėl to pacientai turėtų jaustis visiškai ramūs, nesijausti štampuojami, šablonuojami ar nuobodinami-suvienodinami. Kuo medicinos personalas geriau įsigilina ir supranta paciento situaciją, kuo ji yra aiškesnė - tuo saugesnis pacientas. Kad viskas kas būtina būtų patikrinta, nieko nepraleista, nepražiūrėta. Kuo aiškesnė diagnozė, tuo bus geresnis rezultatas visiems. Jei pacientas netelpa į standartinį šabloną - tai irgi yra rodiklis, kad reikia imtis papildomų veiksmų. Negalima mastyti, elgtis chaotiškai, be tvarkos. Apibendrinant, šablonas, tai kai ateina pas tave dešimtas iš eilės pacientas su kairės pusės liumbalgija, paspaudi keletą mygtukų ir laukeliai užsipildo tiksliu turiniu, jei reikia dar papeckioji, pateplini ir po minutės turi užpildytą pirminį dokumentą, kuris tinka tau, pacientui, ligonių kasoms, ministerijai ir visiems kitiems. Po apžiūros ir tyrimų suformuoji galutinį dokumentą. Esmė ta, kad šablonai padeda taupyti laiką, kurį gydytojas gali skirti pacientui, jo ištyrimui, pamąstymui kas pacientui negerai, kokios to priežastys, ką padaryti papildomai, ką parekomenduoti.

Penkta. Sąraše reikia susirasti savo pacientą, bet niekaip nerandi. Neužregistravo išvis arba užregistravo bet ne toje sistemoje, nes jų bent kelios. Jei šie atkrenta ir pas tave ateina tiesiai iš laukimo salės - pacientą gali rasti jį skyrelyje "TERAPEUTAS". Bet jei pacientas priėmimo skyriuje keitė gydytojų kabinetus, tu jo taip paprastai nerasi. O dar, jei gydytojai tyčia ar netyčia per daug varnelių prižymėjo ar spustelėjo netinkamą mygtuką - paciento tu neberasi arba prieiga prie jo dokumentų bus galima tik po paros. Liuks.

Šešta. Arba vyšnaitė ant tortuko, o iš tikrųjų š*****s ant pagaliuko - sertifikuok elektroniniu parašu, gydytojau, visus savo išrašus, kuriuose esančią informaciją jau ir taip patvirtinai kokius 6 kartus.  Yra keli būdai tai padaryti, bet intelektualus jaunimas naudoja naujausią, išbandytą dar daug kur ir atrodo geriausią. Mobilusis parašas. Tik šioje sistemoje kiekvieną išrašiuką su mobiliuoju parašu tau teks pasirašyti po vieną. Nors ir turi 21 amžiaus mobilųjį parašą, bet technologijos vistiek akmens amžiaus reliktų nepramuša. Abejoju ar tai taip logiškai technologiškai neįmanoma, bet jei neįmanoma, tai tuomet net nesiūlykite tokios pasirinkimo galimybės. Arba padarykite, kad tai veiktų. Tikrai ne per kiekvieną budėjimą atlieki po 30-50 konsultacijų. Bet būna, ir visai dažnai. Tai daugiau ar mažiau ir pasirašinėji darbo pabaigoje  krūvą kortelių po vieną.

Septinta. Arba antra vyšnia ant torto. Iš tikrųjų tai pirma tikroji vyšnia. Vien klausimai... Kažin kaip bus su sistemos servisu - ar tie, kas sukūrė tokią sistemą dar užsiima tuo reikalu? Ar paaiškės, kad jau nebeįmanoma jų susekti? Kyla ir sarkastiškas klausimas - ar jie dar gyvi? Nes pabendravus su kolegomis, peršasi jausmas, kad sistemos naudotojai norėtų daug ką pasakyti kūrėjams, o gal ir padaryti.
Po kelių metų šioje sistemoje reikės sukurti "Skubiosios medicinos gydytojo apžiūros protokolą", tuomet kreipsimės į firmelę apdovanojusią mus šia sistema, ir paaiškės, kad ji jau bankrutavusi, atsakingų už tai jau nebus. Ir vėl atrodys, kad šalyje už savo parašą protu, krauju, nervais ir likusiu kūnu atsako tik gydytojai ir dar keletas specialistų. Bet tik ne tie, kas atlieka atsakingus veiksmus kituose ne ką mažiau svarbiuose sprendimuose, ar tai būtų elektroninė sistema medicinoje, ar gatvės rekonstrukcija ar didžiulio pastato statyba. Paaiškėjus, kad senosios kūrėjų firmos nebėra, kreipsimės į kitą naujai įsikūrusią firmelę, kuri sakys, apdeitinti jūsiškės mes negalim, nes tai ne mūsų produktas, bet vietoj jūsiškės galime pasiūlyti visiškai naują nonsensiškai gerą sistemą. Pirkit ją už keliolika milijonų eurų ir visos jūsų bėdos išsispręs. Tuomet galbūt, kas nors iš mūsų atsakingųjų paklaus: 

-Ar galit parodyt kaip veikia, kaip atrodo?
Jei nelaukę atsakymo, sumokėję pinigus, visgi leisim pasakyti atsakymą, jis tikėtina bus panašus į tokį:

-Oj ne, o kam jums reikia? Pirkit ir mes jums visais klausimais "padėsim".
Bet pinigai jau bus pervesti.

Ai, o ko aš čia išvis apie tai rašau? Nes išvardintos bėdos ir bėdelės galbūt yra niekučiai dirbant planinį darbą, stacionaro darbą, bet visiškai nepritaikyta priėmimo - skubios pagalbos skyriaus darbui. Nėra jokios sistemos adaptacijos tam kas ten ir kaip vyksta.

Be ryšio. (mažai tiesioginių asociacijų kelianti asmeninio albumo nuotrauka)

Išvados

Mūsuose labai gajus aukščiausio lygio neveiksnumas, apatija, nesidomėjimas, nematymas, politinės valios stoka. Postai, kurie turėjo galimybę stebėti geros praktikos pavyzdžius Lietuvos respublikos teritorijoje, nesugebėjo perimti veikiančios, vis tobulėjančios elektroninės sveikatos sistemos laiku ir pritaikyti jos visose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose. Taip, atvirai kalbu apie ELI sistemą. Ji yra jau seniai sukurta, puikiai veikianti, pasitenkinimas ja yra labai didelis, tiek gydytojų, tiek ir pacientų. Deja, ji veikia tik keliose įstaigose.

Kaltų nebeieškokim. Vis tiek sistemą jau turim, nes pinigai išmesti, gydytojai-vergai turės išmokti naudotis šia sistema. Gaila, kad po mokymų nepasidaro lengviau, nes problema gilesnė. Geriausia girdėta labai paguodžianti frazė išgirsta apie šį didžiulį absurdišką nesusipratimą: "Kitaip nebus". Ta prasme, kad ši sistema nebus labai jau tobulinama ir naujos tikrai negausit.

Kartais pagalvoju, kad visai norėčiau, kad sveikatos apsaugos sistema būtų kaip UAB'as - tokių nesąmonių nebūtų. Tokio produkto nepirktų. Gavus tokį produktą - vadovas norėtų atgauti visus savo išleistus eurus ir dar pareikalautų kompensacijos už moralinę žalą. Ir gautų. Kompanija pateikusi tokį produktą būtų pakviesta į teismą, o tikriausiai prie to net neprieitų, nes bankrutuotų po pirmojo pabandymo prakišti tokį produktą. Bet mūsų SAM nėra ir nebus UAB (gal ir gerai?), ir viskas perkama ne už savo pinigus, o už tuos pinigus, kuriuos suneša kiti. Jie nešė, neša ir neš. Niekur nedings nenešę.

Svarbiausia išvada - labai džiaugiuosi vykstančiu progresu. Bet nesidžiaugiu, kai nesuprantu į kurią pusę tas progresas: į priekį ar atgal? Kas čia? Pro-regresas?